pilnakanopis

Pilnakanopis – tai eilėdaros terminas, reiškiantis eilutę, sudarytą tik iš pilnagalio (kirčiuotų) skiemenų. Paprastai naudojama senesnėje poezijoje ar siekiant sukurti ritmingą, energingą intonaciją.

Pavyzdžiai:
1. Tradicinis:
"Šaukiu, veju, grimztu, grimstu" (tradicinė liaudies daina).
2. Modernus:
"Šaltas, kietas, tvirtas akmuo" – visi skiemenys kirčiuoti, jokios praleistos priegaidės.

Trumpai: Pilnakanopis – eilutė be nekirčiuotų skiemenų, dažna tautosakoje ir ritmiškai griežtoje poezijoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pilnakanopis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pilnakanopis – tai eilėdaros terminas, reiškiantis eilutę, sudarytą tik iš pilnagalio (kirčiuotų) skiemenų. Paprastai naudojama senesnėje poezijoje ar siekiant sukurti ritmingą, energingą intonaciją. Pavyzdžiai: 1. Tradicinis: "Šaukiu, veju, grimztu, grimstu" (tradicinė liaudies daina). 2. Modernus: "Šaltas, kietas, tvirtas akmuo" – visi skiemenys kirčiuoti, jokios praleistos priegaidės. Trumpai: Pilnakanopis – eilutė be nekirčiuotų skiemenų, dažna tautosakoje ir ritmiškai griežtoje poezijoje.