Piktdžiugiškumas – tai savybė būti piktdžiugu, t. y. linkusiam į pyktį, greitai ir smarkiai supykstantiam, irzliam, ūmusiui.
Pavyzdžiai:
- Jo piktdžiugiškumas pasireiškė, kai jis griebėsi šaukšto ir trenkė juo į stalą.
- Senelio piktdžiugiškumas iš karto nukrito, kai anūkas jį apkabino.
- Darbuotojai bijojo direktoriaus piktdžiugiškumo ir stengdavosi nekelti jo pykčio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.