Perkalnė – tai kalva arba aukštuma, kurioje senovėje buvo deginami mirusieji (pagoniška laidojimo vieta). Terminas kilęs nuo žodžio „kalti“ (deginti).
Pavyzdžiai:
1. Vietovardžiai: Perkūnkalnis, Perkalnis – dažnai rodo, kad ten buvo perkalnė.
2. Istoriniuose šaltiniuose minimos perkalnės prie senųjų gyvenviečių ar upių.
3. Archeologiniai kasinėjimai atskleidžia perkalnėse pelenų, degintų kaulų ir papuošalų liekanas.
Trumpai: Perkalnė – senovės deginimo kapavietė, dažnai įamžinta vietovardžiuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.