Kapavietė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vietą, kur galima kapti (pailsėti, atsikvėpti, sustoti). Dažniausiai vartojamas kalbant apie poilsio vietą pėsčiųjų ar keliautojų takuose, pvz., miške, parke, tarp kalnų.
Pavyzdžiai:
1. "Įrengėme kapavietę prie ežero – yra suoliukai ir stogelis."
2. "Po ilgo įkopimo radome gražią kapavietę su vaizdu į slėnį."
3. "Takas žymi kapavietes kas 2 km."
Trumpai: Poilsio vieta kelyje ar tako gale.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.