Pėpuitis – tai mažas, dažniausiai nepatogus ar netvarkingas kambarys, sandėliukas, palėpė ar rūsys. Žodis turi neigiamą atspalvį, reiškia ankštą, apleistą erdvę.
Pavyzdžiai:
1. Senam name visas brokuotas daiktus sudėjome į pėpuitį po laiptais.
2. Nors butas erdvus, virtuvė yra tik nedidelis pėpuitis.
3. Tėvas tvarkėsi garaže, kuris anksčiau buvo tik pėpuitis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.