pelplaukys
Pelplaukys – tai lietuvių liaudies tautosakoje ir mitologijoje minimas mitinis būtybės plaukas, kuris išauga ant kūno (dažniausiai ant nugaros ar krūtinės) ir turi magiškąją galią. Jis siejamas su ypatinga jėga, sveikata, amžinybe ar net nemirtingumu. Pasak padavimų, pelplaukį turėjęs asmuo būdavo itin stiprus arba turėjęs išskirtinių galių, o jo pašalinimas galėjęs sukelti silpnumą ar net mirtį.
Pavyzdžiai:
1. Pasakojimuose – herojus (pvz., karalius ar didvyris) turi pelplaukį, kuris suteikia jam nenugalimumą. Priešas gali jį nugalėti tik ištraukęs tą plauką.
2. Žemaičių legendoje – burtininkas Sūduvio siela buvo slepiama pelplaukyje, o jį ištraukus jis miršta.
3. Analogija – panašus motyvas į slavų pasakų „Koščejų Nemirtingąjį“, kurio gyvybė saugoma atskirame objekte (pvz., adatoje, kiaušinyje).
Trumpai: Pelplaukys – mitinis stebuklingas plaukas, suteikiantis ypatingą galią ar nemirtingumą; dažnas lietuvių mitų ir pasakų elementas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.