x
didvyr|is, didvyrė dkt. žmogus, pasižymėjęs savo darbais, žygiais, šaunumu, herojus: Senovės Lietuvos didvyriai. Karo didvyris.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.