Pekšdangtė – tai lietuvių liaudies architektūroje naudotas terminas, reiškiantis priemenę arba prieangį, t.y. uždarą arba pusiau atvirą prieangį prie sodybos pastato (dažniausiai trobos), kuris dengtas stogu.
Pavyzdžiai vartosenoje:
- „Sėdime ant pekšdangtės ir žiūrime į lietų.“
- „Pekšdangtėje laikome malkas ir daržinius.“
- „Senovėje pekšdangtė buvo svarbi darbo ir poilsio erdvė.“
Trumpai: Tai tradicinis prieangis su stogu, naudotas kaip apsaugota erdvė prie namo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.