peikalius

"Peikalius" yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškia išsigandęs, išblyškęs, nustebęs (dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu – apie staigų išgąstį ar paniką).

Pavyzdžiai:
1. Išgirdęs sprogimą, jis visai peikalius.
2. Kai pamatė vabzdį, mergina peikalius sustingo.
3. Nuo staigaus triukšmo visi peikalius išbėgo laukan.

Pastaba:
Tai emocinis, vaizdingas žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje arba literatūrinėje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'peikalius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Peikalius" yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškia išsigandęs, išblyškęs, nustebęs (dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu – apie staigų išgąstį ar paniką). Pavyzdžiai: 1. Išgirdęs sprogimą, jis visai peikalius. 2. Kai pamatė vabzdį, mergina peikalius sustingo. 3. Nuo staigaus triukšmo visi peikalius išbėgo laukan. Pastaba: Tai emocinis, vaizdingas žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje arba literatūrinėje kalboje.