žvairakiúoti, -iúoja, -iãvo.
1. žvairai žiūrėti, žvairuoti: Nu nu, priprask iš mažumės žvairakiúot, vartyk tik akis ir liksi žvairas.
2. piktai žiūrėti, dėbčioti: Ką aš jam padariau, kad jis į mane taip žvairakiuoja? Tikra pikčiurna, žvairakiúo [ja] ir žvairakiúo [ja]. Žvairakiúok nežvairakiãvęs, aš kiteip daryt negaliu. Nueina jis. pas ją, kalba poterius atsisėdęs, o ji tik žvairakiuoja. Kaimo moterys jau pradėjo žvairakiuodamos paslaptingai kuždėtis [dėl nėščios mergos]. Regis, tik žvairakiúoja [marti],
nekenčia. Koks te gyvenimas par jį, žvairakiúoja prie stalui. Tik su Grigaliūnu jis negalėjo ilgai žvairakiuotis.
3. šnairomis, skersai žiūrėti, stebėti: O tas vis iš skersos, iš skersos į muni žvairakiúo [ja].
pažvairakiúoti. žvairai žvilgtelėti, pašnairuoti: Liūdnomis akimis pažvairakiavęs į savo klumpes, glaudžiuosi ir aš į eilę.
sužvairakiúoti. žvairai pažiūrėti, sužvairuoti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.