pažinia

Pažinia – tai žodinė kūrinio dalis, paprastai eilėraščio pabaigoje, kurioje išreiškiama pagrindinė mintis, pamoka ar išvada. Tai gali būti autorius, veikėjas ar net skaitytojas kreipiamasi tiesiogiai.

Pavyzdžiai:
1. F. Kiršos eilėraštyje "Pavasario vakarėlis" (pažinia paryškinta):
"Ir aš tau duodu šią giesmę pavasario, / kad ją nešiotum širdyje nakty ir dieną, / nes džiaugsmas yra gražus, kai juo dalijiesi."
2. Lietuvių liaudies dainoje:
"O tu, mergužėle, pasimokyk – / nepriklausyk nuo svetimų žodžių."
3. Patarlė (kaip pavyzdys):
"Taip ir tu, žmogau, nedaryk – pirmagalvis sprendimas dažnai klaidina."

Trumpai: Pažinia – tai tiesioginis kreipinys ar pamokinė išvada kūrinio pabaigoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Pažinia – tai žodinė kūrinio dalis, paprastai eilėraščio pabaigoje, kurioje išreiškiama pagrindinė mintis, pamoka ar išvada. Tai gali būti autorius, veikėjas ar net skaitytojas kreipiamasi tiesiogiai. Pavyzdžiai: 1. F. Kiršos eilėraštyje "Pavasario vakarėlis" (pažinia paryškinta): "Ir aš tau duodu šią giesmę pavasario, / kad ją nešiotum širdyje nakty ir dieną, / nes džiaugsmas yra gražus, kai juo dalijiesi." 2. Lietuvių liaudies dainoje: "O tu, mergužėle, pasimokyk – / nepriklausyk nuo svetimų žodžių." 3. Patarlė (kaip pavyzdys): "Taip ir tu, žmogau, nedaryk – pirmagalvis sprendimas dažnai klaidina." Trumpai: Pažinia – tai tiesioginis kreipinys ar pamokinė išvada kūrinio pabaigoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.