"Pažakstė" – tai žemaičių tarmės žodis, reiškiantis "užuomina", "ištyčiojimas" arba "pajuoka". Jis vartojamas nusakant švelnų, dažnai klastingą ar ironišką priminimą ar pokštą.
Pavyzdžiai:
1. "Jis man metė pažakstę apie vakarų vėlumą." – (Jis man padarė užuominą apie vakarų pavėlavimą.)
2. "Nustok mėtyti pažakstes, kalbėk tiesiai!" – (Nustok užsiminti / juokauti, kalbėk aiškiai.)
Pastaba: Žodis yra regioninis, dažniausiai sutinkamas Žemaitijoje ir gali būti nesuprantamas kitų Lietuvos regionų kalbančiesiems.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.