Pavartaunus – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kalbos posūkį, ypatingą išraiškos būdą ar frazeologizmą, dažnai naudojamą stilistikoje ar kalbotyroje. Jis apibūdina kalbinę figūrą, kuri nukrypsta nuo įprastos išraiškos, suteikdama kalbai vaizdingumo, išraiškingumo ar stilistinį atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Metafora – „Laiko upė“ (vietoj „gyvenimo eiga“).
2. Hiperbolė – „Tūkstantį metų laukiau“ (per didinimas).
3. Eufemizmas – „Atėjo amžiaus ruduo“ (vietoj „senatvė“).
4. Ironija – „Puikus oras!“ (lietui pylant).
Trumpai tariant, pavartaunus – tai išraiškingas kalbos pasirinkimas, kuris pakeičia neutralų sakymą į vaizdingesnį ar stilizuotą variantą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.