pastrigti

strìgti, striñga (streñga), -o.

1. smigti, bestis: Akuotai visur stringa. Miežpeliai be akselio karvėm į knygas stringa. Kap strìgo man dieglys šonan, tai pasjudint negaliu. Žuvys gardžios, tik ašakos stringa.

2. patekus kur užkliūti, susilaikyti: Alus buvo prastas: veizės tik, ka apyniai nestrìgtų į burną. Mūsų rogės ėmė strigti sniege. Virsdamas pakirstas medis striñga į kitą, t. y. įsiremia ir įstrigęs kabo. Kur tik aš einu, vis stringù ir stringù (nesiseka) .

3. pildytis (sulindusiomis, įkliuvusiomis žuvimis): Subatos vakarą išmetėm tinklus į mares ir palikom jus strìgti.

4. staiga nustoti veikti, imti trikti, užsikirsti: Užvesti negalia [motociklo],
pradės strìgti.

5. smarkiai bėgti, lėkti: Ans stringa, ir tu nustrigsi ten.

6. bartis: Visi ir vėl ant manęs stringa.

7. dvėsti, stipti.
į šìrdį strìgti daryti jaudinantį įspūdį: Jo žodžiai strìgo visiems į širdį. Tavo žodžiai nuovierniausie [ji] man širdelėj strigo.
įstrìgti.

1. įsibesti, įsmigti: Man įstrìgo į gerklę žuvies kaulas. Krislas aštrus ir įstrigęs į akies obuolį. Inkaras šliaužia dugnu, negalėdamas gerai įstrigti. Bet ir strėlė jojo skrenda tiesiausiai, kol tik įstringa giliai ji į didvyrio kūną. Kulka įstrigo į smilkinį. Peilis, nupuolęs žemėn, instriñga – vogtas yra. Tą rytą nebebuvo gegutės. Niekur ji nebekukavo. Jai jau buvo – anot senų žmonių – miežio akuotas į gerklę įstrigęs. Vaikystėje kiekvienas vaizdas, kiekvienas garsas giliai įstringa į atmintį. Jam giliai į sąmonę įstrigo, atrodė, tokia nereikšminga detalė.

2. įkliūti, įsisprausti: Vežimas vartuose įstrìgęs. Įstrigo vežimas tarp daržinės durų i nė iš vietos. Per didžiuosius speigus buvo šįmet garlaiviai Rytjūrėse tarp ledų įstrìgę. Pakirsta eglė įstrìgo į kitą ir pasikorė. Įstrìgęs medis buvo, virto i užmušo žmogelį. Arklius rado į krūmus įstrìgusius. Veršelis kažkieno tvoro [je] yr įstrìgęs. Duosim įstrìgti žuvims į tinklą. Kokia žiuvė įstrìgs galva [į tinklą],
tokia paliks. Žuviai gerklėje yra įstrigęs brangusis akmuo. Pakeliui jie kelis kartus į sniegą įstrigo. Įstrigusioji mašyna iš sniego išsiliuosavusi buvo. Vensiulis įėjęs ėmė linkčioti, atsikosėjęs bandė kažin ką sakyti, bet žodis įstrigo gerklėje. Gerklėje man tarsi akmuo įstrigo, aš negalėjau kalbėti. Girtuokliui rąstai, sparai ir lotos neįstringa gerklėn. Marga kalaitė troboj įstrigus. Atkosėjau skūrą – insistrìgus buvo koserėn.

3. patekus, įkliuvus kur, negalėti ištrūkti, pasitraukti: Aš teip netikėtai tarp jų įstrigaũ, kad nežinojau nė ką sakyt. Įstrigau tarp kipšiukų: jie visą pirtį užkimšo. Gaspadin, kur pagelbininkės įstrigo (užtruko) ? Tegul duoda į stalą! Įstrìgo iki vidurnakčio. Kurgi buvai įstrìgęs? Dieną naktį griaudėjo frontas, antra savaitė įstrigęs prie Nemuno. Įstrigom kaip žvirbliai į žabus. patekti į nemalonią būklę: Ans strigte įstrìgo, t. y. į bėdą įpuolė.

4. gerai įsiminti, išlikti atmintyje: Įstrigo mintis, kad aš užaugęs būsiu muzikantas. Tie žodžiai man lyg priesakas įstrigo, ir visą gyvenimą stengiausi jų nepamiršti. Ten neįdomu, bet vienas įvykis įstrigo giliai. Jau greitai bus metai, kai su ja neturiu reikalų. Bet vis tiek ji įstrigus kaip ašaka gerklėje.

5. įsmigti, nukrypti. Miko rankos užsimiršusios pamažu nuslydo nuo sesers peties, nes jo akys įstrigo į Ilžės akis.

6. patikti: Tokia bjauri merga, o įstrìgo tokiam gražiam vyruo.

7. įsižiūrėti, pamilti: Į muni įstrìgo, paskiau i apsižanijov. Ans įsistrigo tą mergą, dabar nebatkratysi.

8. prisispyrus, atkakliai imtis (ką daryti): Aš įstrigáu savo reikalauti ir gavau skolą.
į ãkį (į akìs.
) įstrigti. patikti: Aš niekam nebuvau dar į akį įstrigusi. Įstrìgo į ãkį ta mergelė.
į gálvą (į smegẽnis) įstrìgti labai įsiminti, įsidėmėti: Tasai žodis įstrigo jam į galvą. Tu man šitaip įstrik į smegenis!
káulu (kietà ãšaka) įstrìgti gerklėjè būti nepakenčiamam: Jis žinojo, kad jo darbas ne vienam buožei kieta ašaka įstrigo gerklėje. Tuo metu [tarybinės armijos] dalinys vokiečiams jau kaulu gerklėje įstrigo.
į šìrdį įstrìgti

1. padaryti jaudinantį, neišnykstantį įspūdį: Kartą Damazas buvo liudininkas vieno nemalonaus įvykio, ir tatai jam įstrigo giliai į širdį. Širdin įstringa nuotrupos dainos. Tas tavo žodis taip įstrìgo į šìrdį.

2. labai patikti: Per daug mergina buvo įstrigusi jam į galvą ir širdį. Įstrìgo į šìrdį ir niekaip negaliu iškrapštyt.
išstrìgti. iššokti, stryktelėti: Iš abiejų šalių išstrigo po keletą kariautojų.
nustrìgti. greitai nubėgti, nulėkti, nušokuoti: Ans nustrigo kaip zuikis. Nustrigo raitas.
pastrìgti. pasislinkus įsmigti
pristrìgti.

1. prismigti, prilįsti: Nešerk čystais miežiniais pelais karvių, ba knygose akuotų pristrigs, ir reikės karvė pjauti. Pilna barzda pristrìgus [kirptų] plaukų.

2. prisipildyti ko (sulindusių, įkliuvusių): Pristrigo tinklas žuvyčių.
sustrìgti, sustriñga (sùstrenga), -o.

1. susmigti: Kelios strėlės sustrigo jam į kūną. Avižos gerai sùstrenga į žemę, ir stovi kūčkutės. Besileidžiančios saulės spinduliai sustrigo į avižieną. Kad tau sustrìgt kokia liepsna (kad tave perkūnas trenktų), kur tu eini, kur žengi!

2. keliems įkliūti, užkliuvus pasilikti, negalėti pajudėti: Tos durikės, matai, mažos, siauros – i sustrigo į tas duris. Sustrìgę buvom [Jūroje su rąstais] an akmenų. Su vežimu sustrigaũ baloj. Ratai sustrigo grabėj ir neišvažiuoja. Vyšnių kauleliai sustrigo jai kakle.

3. sulįsti, sukibti: Sustrìgdavo žuvys į tinklą. Veizu – tos žiuvės y [ra] į viršų sustrigusios.

4. susipinti, susipainioti: Nuo viesulo virsta [medžiai] ir sustriñga. Siūlai į kamuolį sustrìgo, ir dabar negaliu išpainioti. Mes su tais pinigais teip sustrìgom, kad nežinojom nė kur griebtis. Nesustrìgs (nesumiš) nei šnekėdama ta boba.

5. nustoti veikti, sugesti, sutrikti: Buvo sustrìgęs šulinio variklis.

6. pakrikti, pašlyti: Šeimos santykiai iš karto sustrìgo: kasdien kilo barniai, peštynės. Taip smarkiai pasišoko vyras į darbą ir kaip greit sustrìgo. Jau ir mūsų merga sustrìgo: nei po namus, nei laukuose [dirba]. Buvau teip su sveikata sustrìgus. Aš daug pragyvenau i sveika buvau, o dabar sustrigaũ, i gana.
užstrìgti.

1. užkliuvus susilaikyti: Kai tik susėsdavome pusryčių ar pietų, [Kregždė] pradėdavo krunkšėti, tarytum kąsnis jam būtų užstrigęs gomurio gale. Užstrìgsi kur su tais griozdais, ir bus. Ratai užstrìgo ir nė krust iš vietos. Užstriñga [žodžiai],
i nepasakysi. Jai balsas gerklėje užstrigo. Kap mes. čia žustrìgę (atsiskyrę nuo Lietuvos) ? Visos vyrus gavo, tik viena užstrìgo (neištekėjo) . būti trukdomam, turėti kliūčių: Tas dalykas kur nors kliūva, užkliuvęs, užstrìgęs.

2. užsikimšti: Adata užstrìgusi, užakusi.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pastrigti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x