Pastalys – tai lietuviškas terminas, reiškiantis paveldėtą turtą (dažniausiai žemę, nekilnojamąjį turtą), kuris negali būti parduotas ar padalintas, nes yra perduodamas iš kartos į kartą kaip šeimos ar giminės nuosavybė.
Tai artima sąvoka fideikomisui (trust’ui), bet turi specifinį istorinį-kultūrinį atspalvį Lietuvoje.
Pagrindiniai bruožai:
- Perduodamas tik paveldėjimo būtu.
- Negali būti parduotas, skolinamas ar dalijamas.
- Dažnai siejamas su bajorų (dvarininkų) tradicija.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis:
Šeimos dvaras su žeme, kuris šimtmečiais laikytas pastaliu – jis visada pereidavo vyriausiam sūnui.
2. Šiuolaikinis:
Senelių sodyba kaimo gimtinėje, kurią šeima išlaiko kaip pastalį, kad išsaugotų ryšį su šaknimis.
3. Teisinis:
Santvara, kai žemės sklypas testamentu nurodytas kaip pastalys – jį galima naudoti, bet ne parduoti.
Trumpai: Pastalys – neparduodamas paveldimas turtas, saugomas šeimos tradicijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.