spragčióti, -iója, -iójo.
1. tarpais spragsėti, spragėti: Sėdėjo būrelis kaimynų aplink spragčiojančią ugnį. Kepami žirniai spragčiója.
2. daugybei ko byrančio atsimušant į ką kietą išduoti garsą: Kruša spragčio [ja] į langą.
3. spaudyti (mygtuką): Na na, spragčiók spragčiók, i pagadysi! Spragčiodamas žiebtuvėlį, jis palengva dairėsi po rūsį.
4. nykštį braukiant per kitus pirštus, išduoti garsą: Daug įkyresnis ir nemalonesnis yra tas, kas spragčioja su pirštais, remiasi ant stalo su alkūnėmis.
5. spraigant išduoti garsą. Aplinkui zvimbė bitelės ir spragčiojo žiogai. Žiogai dūzgena, spragčioja šokinėdami po sausą šieną.
6. blykčioti, žybčioti: Sijonas tiktai žibuliuoja ir spragčioja. Žvaizdės spinda ir spragčió [ja]. Pažvelgė į biesuką – žiba, blizga, spragčioja, rūbai tratėte trata.
spiñdi ir spragčiója. Kad nusivaliau batus, tai spìnda ir spragčió [ja]. Ano batai spìnda ir spragčió [jaj. Aprėdysiu, aptaisysiu – spindės ir spragčios.
paspragčióti
1. kelis kartus sprigtelėti.
2. pablykčioti, pažybčioti: Lyg šilkai blizga aštuonnyčiai paspragčiodami.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.