kėsė́ti, -ė́ja (kė̃si), -ė́jo. užsimoti, kėsintis; ketėti: Jis su grėbliu kėsė́ja mušti mane. Toks mažiukas, o jau kėsėjas, noria vyrą nuveikti. Todėl ir tu, nebesikėsėdamas an karaliaus [gyvybės],
grįžk sau namo.
pasikėsė́ti; . užsimoti, pasikėsinti.
užsikėsė́ti
1. užsimoti: Aš tą akmenį užsikėsė́jau ir jau norėjau mesti. Jis su pagaliu užsikėsė́jo ant manęs. Kai užsikėsėjau, šuva tuoj nubėgo šalin.
2. sumanyti, pasiryžti: Nuvesk ten, kur užsikėsėjom žengti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.