šiáušėti, -ėja, (-i), -ėjo.
1. būti pasišiaušusiam: Plaukai šiáušėjo ant pakaušio. Paukštė pyko. Šiaušėjo plunksnos galvos ir kaklo. būti nelygiam, pašiurusiam: Jo drapanos buvo beveik skarmalai, o kurpės – kaip kokie ežiai šiaušėjo lopais ant lopų. Šitas siūlas šiáušėjas (plūšija) .
2. pūstis, priešintis.
nušiáušėti.
1. priversti nusileisti, neprieštarauti: Anas barės su kareiviais, bet jį nušiaušėjo.
2. liautis siautėti, nurimti: Nors lig dvylikei adynai pabūk. ir gal nusišiaušės zaviejus, tada ir nueisi.
pašiáušėti
1. padaryti pašiurusį, nelygų: Vakar vėjas svirno stogą pašiaušėj [o].
2. pašiurpti: Kai pamačiau pirtį degant, tai net visas kūnas pašiáušėjo.
3. supykus nebekalbėti, pasipūsti: Aš jį šnekyt, o jis pasišiáušėjo kap katinas. Pasišiaušėjęs ir šnairuodamas pradeda gąsdinti.
plaukaĩ pašiáušėjo. Paskui tam žmogui pabaiso, ir plaukai pašiaušėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.