pasargus

Pasargus – tai senovės graikų ir romėnų literatūroje vartotas retas terminas, reiškiantis „apgintojas, gelbėtojas, saugotojas“. Kilęs iš graikų kalbos (πασαργός – pasargos), dažniausiai naudotas kaip epitetas arba garbės vardas dievams (pvz., Dzeusui) ar didvyriams.

Pavyzdžiai:
1. Antikinėje poezijoje – gali būti minimas kaip dievo, saugančio miestą ar žmones, epitetas.
2. Mitolologijoje – neretai siejamas su Apolonu ar Artemide, kurie buvo laikomi globėjais.
3. Šiuolaikiniame vartojime – terminas retas, bet kartais sutinkamas akademiniuose tekstuose ar specializuotoje literatūroje apie antikinę kultūrą.

Trumpai tariant: pasargus – tai simbolinis „saugantis“ veikėjas antikinėje tradicijoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Pasargus – tai senovės graikų ir romėnų literatūroje vartotas retas terminas, reiškiantis „apgintojas, gelbėtojas, saugotojas“. Kilęs iš graikų kalbos (πασαργός – pasargos), dažniausiai naudotas kaip epitetas arba garbės vardas dievams (pvz., Dzeusui) ar didvyriams. Pavyzdžiai: 1. Antikinėje poezijoje – gali būti minimas kaip dievo, saugančio miestą ar žmones, epitetas. 2. Mitolologijoje – neretai siejamas su Apolonu ar Artemide, kurie buvo laikomi globėjais. 3. Šiuolaikiniame vartojime – terminas retas, bet kartais sutinkamas akademiniuose tekstuose ar specializuotoje literatūroje apie antikinę kultūrą. Trumpai tariant: pasargus – tai simbolinis „saugantis“ veikėjas antikinėje tradicijoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.