rupūžióti, -iója, -iójo. rupū́žioti, -ioja, -iojo. rupū̃žioti, rùpūžioti.
1. rupūžinti 2: Pėsčia rùpūžiok, ka savo arklio neturi! Velne, ko rupūžioji kaip gyvatė.
2. krutėti, sunkiai dirbti: Eiti, rupūžioji žmogus par dienas už juodos putros lašą.
įrupūžióti. įeiti, įkėblinti: I [r] ans įrupūžiojo į trobą.
išrupūžióti. išeiti, iškėblinti: Vaikis iš ryto kaip išrupūžiojo į miestą, pusnaktė [je] beparsivilko. Parvažiavo prisisprogęs, o dabar išrupūžiojo kažin kur.
nurupūžióti. nurupūžinti: Kol ana nurupūžios, ir vakaras ateis.
parupūžióti. paeiti, pakrutėti: Ka pri darbo, neparùpūžio [ja],
o pri šposų pats pirmasis. Kol tik beparupū̃žiojo, ans krovė tus rublius.
parrupūžióti. parrupūžinti: Kol ana iš kur parrupūžios, ir pietai ateis.
užrupūžióti. užkopti, užlipti: Kas ten buvo užrùpūžiojęs?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.