Terminas „paplepalas“ reiškia tuščią, beprasmį pokštą, plepėjimą, nesąmones. Tai dažnai vartojama šnekamojoje kalboje norint nurodyti, kad kalbama ne rimtai, o juokaujant ar plepant.
Pavyzdžiai:
1. Nustok tuos paplepalus, kalbėk rimtai!
2. Visi jo pasakojimai – vien paplepalai.
3. Neiklausyk jo, jis vėl pradėjo savo paplepalus.
Trumpai: tai tuščios kalbos, ne rimti dalykai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.