Papenčiukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nerūpestingai elgiamasi ar atrodantį žmogų, dažnai su neigiamu atspalviu (panašus į „silpnuolis“, „niūrūnas“).
Pavyzdžiai:
1. Nebūk papenčiukas, imk ir padėk!
2. Kaip jis atrodo – visas susiraukęs, tikras papenčiukas.
3. Su tokiu papenčiuku nieko nepasieksi – jis vis atidėlioja darbus.
Trumpai: Tai neoficialus, šiek tiek paniekinamas apibūdinimas neenergingam, apatiškam ar nevikriam žmogui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.