papėdžiuo

"Papėdžiuo" yra senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "po kojomis", "prie kojų" arba "apačioje" (erdvėje). Tai linksniuotas formos variantas, artimas šiuolaikiniam "papėdėje".

Pavyzdžiai:
1. "Knyga gulėjo papėdžiuo." – Knyga gulėjo po kojomis (ant grindų).
2. "Sėdėjo papėdžiuo seno ąžuolo." – Sėdėjo po senu ąžuolu (prie jo pagrindo).

Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje naudotųsi atitikmenimis: "po kojomis", "papėdėje", "prie pagrindo".

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'papedziuo' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Papėdžiuo" yra senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "po kojomis", "prie kojų" arba "apačioje" (erdvėje). Tai linksniuotas formos variantas, artimas šiuolaikiniam "papėdėje". Pavyzdžiai: 1. "Knyga gulėjo papėdžiuo." – Knyga gulėjo po kojomis (ant grindų). 2. "Sėdėjo papėdžiuo seno ąžuolo." – Sėdėjo po senu ąžuolu (prie jo pagrindo). Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje naudotųsi atitikmenimis: "po kojomis", "papėdėje", "prie pagrindo".