"Papečelius" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelį, paprastą, dažniausiai medinį baldą (dažniausiai stalą ar suolelį). Kilęs iš žodžio "papečia" (šoninis kambarys, sandėliukas), tad pirminė prasmė – baldai, skirti paprastiems, ūkiniams reikalams.
Pavyzdžiai:
1. "Sodelyje turime seną papečelių, ant kurio darome daržovių ruošą."
2. "Tėvas iš likusių lentų sukalė paprastą papečelių daržinėje."
3. "Kaimo troboje virtuvėje stovėjo medinis papečelius su dviem suolais."
Trumpai: Tai paprastas, dažniausiai medinis, ūkinis baldėlis (stalas, suolas), naudojamas paprastiems darbams ar laikinosioms reikmėms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.