Papavieškelys – tai žodis, reiškiantis laikiną, paprastą, papildomą būstą ar pastogę (pvz., palapinę, ląstą, namelį), dažniausiai statomą miške ar gamtoje laikinai apsistoti, poilsiui ar medžioklei.
Kilęs iš žodžių papa- (šnek. priesaga, reiškianti „nevisaverčio, laikino“ atspalvį) ir vieškelys („kelio, vieškelio“ šaknis).
Pavyzdžiai:
1. „Medžiotojai įsirengė papavieškelį miško gilumoje.“
2. „Kelionės metu nakvynei pasistatėme papavieškelį iš šakų ir skėčio.“
3. „Senovėje papavieškelyje galėdavo apsistasti keliautojai ar piemenys.“
Sinonimai: palapinė, ląstas, pastogė, būdelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.