„Paobelis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis pavieniai augantis obelis (dažniausiai laukuose, pakelėse ar sodyboje).
Pavyzdžiai:
1. Kaimo pakelėje stovi senas paobelis, kurį žydėdamas gieda bitės.
2. Pievoje matėsi vieniša paobelis, o po ja buvo pastatytas suolas.
3. Paobelis sode jau derėjo obuoliais.
Trumpai: tai atskira, ne sode auganti obelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.