Pamorfemiui – tai kalbos dalis, kuri nėra morfema (t. y. neturi savarankiškos reikšmės ar funkcijos), bet atsiranda dėl istorinių pokyčių ar morfologinių procesų. Tai gali būti liekana iš senesnės kalbos formos, kuri prarado reikšmę, bet išliko žodyje.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalboje:
- Žodis "eiti" turi pamorfemį -ei-, kuris istoriškai kilo iš indoeuropiečių šaknies, bet dabar nėra atskira reikšminga dalis.
- Priesaga -st- žodyje "mokytojas" (plg. "mokyti") – ji nebėra produktyvi, bet išliko kaip pamorfemis.
2. Kitose kalbose:
- Anglų "children" – priesaga -en (kaip "ox-en") yra pamorfemis, nes nebenaudojama naujuose žodžiuose.
- Latvių "lasis" (liet. "lašis") – galūnė -is gali būti laikoma pamorfemiu, nes reikšmės neatneša.
Trumpai: Pamorfemis – tai beveik "tuščia" kalbos dalis, istorinė liekana, kuri nebeatlieka aktyvios reikšmės kūrimo funkcijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.