Palejys – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis valdą, sritį ar žemes, priklausančias tam tikram valdovui (kunigaikščiui, didikui). Dažniausiai vartotas viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais.
Pavyzdžiai:
1. Kunigaikščio palejys tęsėsi iki pat upės.
2. Trakų kunigaikštystė buvo vienas didžiausių LDK palejy.
3. Šis miškas priklausė didiko palejy.
Sinonimai: valda, dvaras, žemė, sritis.
Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.