paleimonė

Paleimonė – tai senovinis, retai vartojamas žodis, reiškiantis pirmtakę, protėvę, senelę (dažniausiai kalbant apie moterį). Kilęs iš graikų kalbos (per lotynų palaemon – „senasis jūrų dievas“), lietuvių kalboje įsitvirtino kaip knyginis, poetiškas terminas.

Pavyzdžiai:
1. Mūsų giminės paleimonės istorija glūdi senuose rankraščiuose.
2. Poeto eilėse gimtinė atvaizduojama kaip meilės paleimonė.
3. Tautos paleimonės išmintis perduodama per pasakas.

Sinonimai: protėvė, pirmtakė, senelė, прамаці (slavizmas).
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Paleimonė – tai senovinis, retai vartojamas žodis, reiškiantis pirmtakę, protėvę, senelę (dažniausiai kalbant apie moterį). Kilęs iš graikų kalbos (per lotynų palaemon – „senasis jūrų dievas“), lietuvių kalboje įsitvirtino kaip knyginis, poetiškas terminas. Pavyzdžiai: 1. Mūsų giminės paleimonės istorija glūdi senuose rankraščiuose. 2. Poeto eilėse gimtinė atvaizduojama kaip meilės paleimonė. 3. Tautos paleimonės išmintis perduodama per pasakas. Sinonimai: protėvė, pirmtakė, senelė, прамаці (slavizmas). Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.