„Palas“ – tai senovinis lietuvių ilgasis ginklas (2–3 m), panašus į ietį, naudotas XIV–XVI a. Turėjo plačią ir aštrų antgalį, tinkantį kirsti ir badyti.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Žalgirio mūšyje lietuvių kariai kovėsi su palais prieš kryžiuočius.“
2. Perkeltine prasme (retai):
„Jo žodžiai buvo kaip palas, veriantis tiesiai į širdį.“
3. Vietovardžiai:
Pavadinimas „Palanga“ kildinamas iš žodžio „palas“ (vieta prie vandens ar pelkėta).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.