pakluika

„Pakluika“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sumaištį, netvarką, painiavą, chaotišką situaciją. Dažnai vartojamas apibūdinti netvarkingai išdėliotus daiktus, sudėtingas aplinkybes ar mintinį sutrikimą.

Pavyzdžiai:
1. Kambaryje – siaubinga pakluika: knygos ant grindų, drabužiai ant kėdžių.
2. Susitikimo metu kilo pakluika dėl prieštaringų nurodymų.
3. Galvoje – tikra pakluika, nieko negaliu apsispręsti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pakluika' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Pakluika“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sumaištį, netvarką, painiavą, chaotišką situaciją. Dažnai vartojamas apibūdinti netvarkingai išdėliotus daiktus, sudėtingas aplinkybes ar mintinį sutrikimą. Pavyzdžiai: 1. Kambaryje – siaubinga pakluika: knygos ant grindų, drabužiai ant kėdžių. 2. Susitikimo metu kilo pakluika dėl prieštaringų nurodymų. 3. Galvoje – tikra pakluika, nieko negaliu apsispręsti.