pakalbnus

„Pakalbnus“ – tai neoficialus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis kalbantį, šnekantį, balsą turintį daiktą ar gyvūną (dažniausiai vaikų kalboje ar žaidimuose). Kilęs iš veiksmažodžio „kalbėti“ su priešdėliu „pa-“.

Pavyzdžiai:
1. „Žaiskime su pakalbniais lėliukais!“
2. „Vaikas kalba su pakalbniu meškiuku.“
3. „Senelė padovanojo jam pakalbnę knygelę.“

Pastaba:
Žodis nėra literatūrinės kalbos normos, vartojamas kaip šnekamosios kalbos ar vaikiškas variantas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pakalbnus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Pakalbnus“ – tai neoficialus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis kalbantį, šnekantį, balsą turintį daiktą ar gyvūną (dažniausiai vaikų kalboje ar žaidimuose). Kilęs iš veiksmažodžio „kalbėti“ su priešdėliu „pa-“. Pavyzdžiai: 1. „Žaiskime su pakalbniais lėliukais!“ 2. „Vaikas kalba su pakalbniu meškiuku.“ 3. „Senelė padovanojo jam pakalbnę knygelę.“ Pastaba: Žodis nėra literatūrinės kalbos normos, vartojamas kaip šnekamosios kalbos ar vaikiškas variantas.