Terminas „pailgburnis“ reiškia ilgaburnį gyvūną, dažniausiai žinduolį, kurio burna yra pailga (pvz., kiškis, triušis, kiaulė, šernas). Tai liaudiškas, kiek senstelėjęs žodis, vartojamas daugiausia tarmėse ar poetinėje kalboje.
Pavyzdžiai:
- „Kiškis – tipiškas pailgburnis.“
- „Seni pasakojimai šerną vadina miško pailgburniu.“
Trumpai: tai ilgasnukis gyvūnas, dažniausiai žinduolis su charakteringu ilgu snuku ar nasra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.