Pagurimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuovargį, išsekimą, alkanumą (ypač senesnėje literatūroje ar tarmėse).
Dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas „alkis“ arba „išbadėjimas“.
Pavyzdžiai:
1. Po ilgo kelio jautėsi toks pagurimas, kad vos kojos nešė.
2. Senovėje žmonės kentė nuo pagurimo, kai neužtekdavo maisto.
3. Eiliuotėje: „Pagurimu kūnas sudrebėjo“ (vaizduojant alkio sukeltą silpnumą).
Trumpai: pagurimas = alkis, išsekimas (senesnis žodis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.