Pagobėlis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pabėgėlį arba bėglį, t. y. asmenį, kuris pabėgo (dažniausiai iš nelaisvės, kalėjimo, vergijos ar panašios padėties).
Pavyzdžiai:
1. Kalėjimo sargai ieškojo pagobėlio, kuris per naktį pabėgo per tvorą.
2. Vergų laikais pagobėliai dažnai slapstėsi miškuose, kad išvengtų sugrąžinimo.
Sinonimai: pabėgėlis, bėglis.
Pastaba: Šis terminas yra retas, dažniau vartojamas istoriniame ar literatūriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.