pagautinė

Pagautinė – tai retai vartojamas žodis, reiškiantis pasikėsinimą pagauti, gaudymą, bandymą sučiupti (dažniausiai apie paukščius, žvėris ar žmones).
Jis vartojamas kaip būdvardis (pvz., pagautinė pastanga) arba daiktavardis (pvz., užsiimti pagautine).

Pavyzdžiai:
1. Medžiotojų pagautinė buvo nesėkminga – elnias pabėgo.
2. Vaikai žaidė pagautinę po mišką.
3. Tai buvo tik pagautinė – paukštis išspruko iš pinklių.

Sinonimai: gaudymas, čiupinėjimas, medžioklė (kontekste).
Pastaba: Kalboje dažnesni atitikmenys – „gaudymas“ ar „medžioklė“.

Įrašas
Paaiškinimas	Pagautinė – tai retai vartojamas žodis, reiškiantis pasikėsinimą pagauti, gaudymą, bandymą sučiupti (dažniausiai apie paukščius, žvėris ar žmones). Jis vartojamas kaip būdvardis (pvz., pagautinė pastanga) arba daiktavardis (pvz., užsiimti pagautine). Pavyzdžiai: 1. Medžiotojų pagautinė buvo nesėkminga – elnias pabėgo. 2. Vaikai žaidė pagautinę po mišką. 3. Tai buvo tik pagautinė – paukštis išspruko iš pinklių. Sinonimai: gaudymas, čiupinėjimas, medžioklė (kontekste). Pastaba: Kalboje dažnesni atitikmenys – „gaudymas“ ar „medžioklė“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.