.
garbavóti, -ója, -ójo. gar̃bavoti, -oja, -ojo
1. dažnai geruoju minėti, garbinti, girti: Moteriškės, pačios išejusios iš namų, garbavojo jį giesmėmis. Tėvelį visi kaimynai garbavójo. Kaip seselės rūtas sėjo, mane garbavójo. Kaip jūs skinsite rūtelę, mane garbavokit. Visi žmonės tave garbavó [ja] ir už tave meldžia. Anyta tave garbavó [ja]. Vaikai garbavos amžinai jų vardus. Ji moka vainiką garbavóti.
2. garbstyti (mirusius), apraudoti: Našlys savo pačią garbavoja.
3. niekinti; apkalbėti; piktuoju minėti, keikti: Garbavoja visokiais žodžiais. Ot piktas vyras, jį visi garbavója. Kažin kas čia jau mane garbavoja, kad taip čiaudulys ima. Piktas buvo – ir numirusį da jį ilgai žmonės garbavojo. Nepadarysi gerai, paskui garbavõs visą laiką. Negarbavók jo, ir pats kaltas esi. Nesigar̃bavok taip bjauriai.
apgarbavóti. apraudoti, apgarbstyti (mirusį): Visus apgarbavójo.
išgarbavóti. išplūsti, iškeikti: Išgarbavojo išbuvo ir už ką? Išgar̃bavojo išgar̃bavojo ir išvarė.
pagarbavóti.
1. pagarbstyti (mirusį): Mirusį apraudojo, pagarbavójo.
2. išplūsti, pabarti: Šunį pagarbavók, ale ne mañ.
prigarbavóti. daug kartų minėti piktuoju, daug kartų keikti: Tai jau turbūt prigarbavojai mane, kad teip ilgai neatnešiau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.