dìlginti (-yti), -ina, -ino.
1. kelti perštėjimą (su dilgėle): Dilga dìlgina kojas plikas. Žiedai su dilginamaisiais plaukeliais.
2. dirginti, erzinti, knietinti: Ir taip mums kiek šiurpis nugaras dilgino. Valgis dilgino troškimą, o troškimas valgį. Ims vainikėlį, dės muturėlį, virkdins tavo širdelę, dìlgins skaisčius veidelius. | Aš saugojausi dilginti pentinais.
liežùvį dìlginti rūpėti, knietėti: Gal tau dilgina liežuvį pasakyti?
šìrdį dìlginti jaudinti: Jaučiu aš, kad širdį kažkas dilgina, ir ašaros man iš akių pasipylė.
įdìlginti.
1. sukelti perštėjimą (su dilgėle): Brolis su dilga (notryne) įdìlgino sau (įsidìlgino, susidìlgino) ranką, ir peršti. Gaidys koks atsargus, i tai į dilgynes uodegą įsidìlgina (įkliūva kas kur) .
2. įerzinti, įdirginti: Dabar jį įdilgino Povilo samprotavimas.
išdìlginti. sukelti perštėjimą: Jis nusiskynė dilgėlę ir išdìlgino man ranką. Motina. baisiai kojas išsidilgina.
nudìlginti.
1. sukelti perštėjimą: Nerauk plikom rankom dilgynių, bo nudìlgysi rankas. Su dilgėle nusidìlginau rankas, t. y. nusitvilkiau su notrynėmis.
2. nudiegti, nusmelkti: Jos akių ir šypsnio spindėjimas nudilgino jį.
padìlginti.
1. padeginti (su dilgėle): Nenustygsta ant vietos, lyg kas subinę padìlgino.
2. padirginti, paleisti (spąstus): Pelė padìlgino slastus, ir jie su trukšmu užsidarė.
3. paerzinti, paskatinti: Senių nosis padilgina riebios kiaulienos kvapas. Nepažįstamojo raitelio klausimas vėl padilgino kaimiečių smalsumą. Tai dar labiaus padilgino jo drąsą. Jis nervus pasidilgina juoda kava.
sudìlginti.
1. sukelti perštėjimą: Dilgynės kojas kad sudìlgino – net supuško. Dilgynes raudamas susidìlginau rankas.
2. paleisti: Lapė sudìlgino spąstus ir neįlindo. Kap davė jam į krūtinę susidilginus dubeltauka (išsišovė) !
3. sudirginti, suerzinti: Ta kalba labiau da sudilgina rūstybę.
šìrdį sudìlginti sujaudinti: Ir namų pasiilgimas sudilgino jo širdelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.