pabjurinti

bjùrinti, -ina, -ino

1. bjurti 1: Vaikeli, nebjùrink stiklo. Raupsas. žmogų bjùrina. Jo kalba visi girdėję bjùrinos (piktinosi, bjaurėjosi) .

2. bjurti 3: Tasai lapumas, tas nepaklusnumas. bjurina žmogų. Jį tik į belangę pristatysime, kad mums vaikų nebjurintų.
išbjùrinti

1. išbjurti 1: Visas. sukruvintas ir iždarkčiotas arba ižbjùrintas.

2. išplūsti: Išbjùrino visokiais žodžiais, kokius tik mokėjo. Ką mačys, kad su visais išsibjùrinsi (susipyksi) .

3. išbjurti 3: Oi kaip vaikai išbjùrinti – vienos duonos nevalgo!. Tep jau išsibjùrino tie vaikai!
pabjùrinti. pabjurti:

1. Tas lietus vėl kelius pabjùrino.

2. Ne kas ing nasrus įeit, pabjùrina žmogų. Tu buvai kaip rykas pražuvęs, norint teip labai nuodėmėmis pabjùrinais ir patepeis.
subjùrinti. subjurti 1: [Šlapias sniegas] subjurindavo kelius ir kelelius. Gymis smirdinčiais spjaudalais ir skrepliais subjùrintas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pabjurinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x