bim̃bti, -ia, -ė
1. skleisti garsą virpinant sparnus. zirzti, zvimbti: Juodvabalis bim̃bdamas lekia. Širšė bim̃bė prieš lietų. Bim̃bia kai bitelės. Uodas bim̃bia, musia zim̃bia. išduoti panašų į vabzdžių bimbimą garsą: Kulipka, akmenėlis bim̃bdamas lekia. Mašina bim̃bia. Vilkas (vaikų žaislas) paleistas bim̃bia. Jau pradėjo bim̃bti malūne girnos. | Kai gausi į kailį, bim̃bdamas išeisi (labai greitai) .
2. verkti, zirzti, zurnyti, bliauti: Bim̃bia kaip mažas vaikas. Jau ji vėl ėmė bim̃bti. Vos tik pažadėjau įskųsti tėvui, kad pradės bim̃bti, kad pradės bim̃bti.
3. bambėti: Anas man nusibodo – bim̃bia ir bim̃bia vis tą patį.
4. urgzti, birbti (negarsiai): Šuva bim̃bia.
5. smagiai eiti, mauti: Geras kojas turi, gali bim̃bt ir pėsčia.
atbim̃bti, -ia, àtbimbė. bimbiant atlėkti: Àtbimbė bitė ir įgėlė. | Akmuo atbim̃bia, pasitrauk.
įbim̃bti, -ia, į̃bimbė.
1. bimbiant įlėkti: Tranas įbimbė int avilį. Širšuolis į̃bimbė pro langą.
2. įsiverkti, įsižliumbti: Vaikas tiek įsìbimbė, kad net kiuksėti pagavo.
išbim̃bti, -ia, ìšbimbė
1. bimbiant ką padaryti: Jau mūsų vasarojų baigia išbim̃bt (greit iškulti), tuoj jūsų kuls.
2. praverkti, pražliumbti: Visą dienelę vaikas ìšbimbė, kai išvažiavot.
3. išprašyti ką verkimu: Vaikelis išsìbimbė saldainį.
4. greitai išeiti: Kaip sudūkęs ìšbimbė, nepasakė nė kur.
nubim̃bti, -ia, nùbimbė. bimbiant nulėkti: Taip smarkiai nùbimbė vabalas. | Akmuo paleistas nùbimbė per stogą.
pabim̃bti, -ia, pàbimbė
1. su bimbesiu paleisti: Ar moki pabim̃bt akmeną (taip paleisti pažemiu, kad bimbtų) ?
2. paerzinti, kad zyliotų: Karvėms pàbimbiau bim̃ bim̃, ir jos ėmė zylioti.
prabim̃bti, -ia, pràbimbė. bimbiant pralėkti: Mum bestovint, tik zý ir pràbimbė per galvas kulka.
subim̃bti, -ia, sùbimbė. bimbtelėti, trumpai bimbti: Akmuo kad sùbimbė, pro šalį lėkdamas!
užbim̃bti, -ia, ùžbimbė. pradėti bimbti: Kad ùžbimbė mašina. nė susikalbėt negalima.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.