Paberžininkas – tai žmogus, kuris gyvena ar laikinai apsistoja paberžėje (t. y. po beržu ar kitokiu pastogės neturinčiu medžiu), dažniausiai dėl skurdo, benamiškumo ar noro būti arti gamtos. Terminas turi neigiamą atspalvį, nusakantį žmogų be pastovios gyvenamosios vietos.
Pavyzdžiai:
1. Senelys paberžininkas nakvojo miške po dideliu beržu.
2. Iš gyvenimo paberžininke jis išsigelbėjo radęs darbą ir butą.
3. Kai kurie paberžininkai sąmoningai renkasi tokią gyvenseną, vengdami miesto šurmulio.
Trumpai: Tai benamis ar asmuo, gyvenantis lauke po medžiu, dažnai dėl skurdo ar pasirinkimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.