Ostinis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įtvirtintą gyvenvietę, piliakalnį ar senovės gynybinį statinį. Dažnai vartojamas archeologijos ir istorijos kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Kernavės ostiniai liudija galingą priešistorinę gyvenvietę.“
2. Perkeltine prasme: „Senieji miesto ostiniai – tai tvirtovių griuvėsiai ant kalno.“
3. Platesnė reikšmė: „Šis kraštas buvo pilnas ostinių, saugojusių gyventojus nuo antpuolių.“
Trumpai: Ostinis = senovės įtvirtinimas, piliakalnis ar jo liekanos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.