oreivis

„Oreivis“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimšalis, užsienietis, atvykėlis (dažniausiai iš tolimų kraštų). Vartotas literatūroje, tautosakoje.

Pavyzdžiai:
1. Iš sakmių: „Atvyko oreivis iš užjūrio krašto.“
2. Literatūroje: „Tai ne vietinis, o oreivis, matyt, paklydėlis.“
3. Šiuolaikinis metaforinis vartojimas: „Jis jaučiasi kaip oreivis tarp svetimų žmonių.“

Trumpai: Oreivis – svetimšalis, atvykėlis (dažniausiai poetiškai ar istoriškai).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'oreivis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Oreivis“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimšalis, užsienietis, atvykėlis (dažniausiai iš tolimų kraštų). Vartotas literatūroje, tautosakoje. Pavyzdžiai: 1. Iš sakmių: „Atvyko oreivis iš užjūrio krašto.“ 2. Literatūroje: „Tai ne vietinis, o oreivis, matyt, paklydėlis.“ 3. Šiuolaikinis metaforinis vartojimas: „Jis jaučiasi kaip oreivis tarp svetimų žmonių.“ Trumpai: Oreivis – svetimšalis, atvykėlis (dažniausiai poetiškai ar istoriškai).