Oralykštė – tai kalbos figūra, kuria vienas daiktas ar veiksmas apibūdinamas kitu žodžiu ar fraze, susijusia su žmogaus burna, lūpomis, liežuviu ar skambesiu, nors tiesioginės fizinės sąsajos nėra.
Pavyzdžiai:
1. "Jis turi aštrų liežuvį" – reiškia, kad žmogus moka šaipytis ar kritikuoti.
2. "Tai skanu kaip medus" – apibūdinamas malonus skonis ar patrauklumas.
3. "Gimė su sidabrine šaukštu burnoje" – nurodo gyvenimą iš pat pradžių turtingai ar lengvai.
4. "Jos žodžiai – medus" – kalba apie švelnią, malonų kalbą.
5. "Išpylė savo širdį" – atvirai pasakė savo jausmus.
Trumpai: oralykštė perkelia reikšmę į burnos / kalbos simboliką, dažnai naudojama metaforiškai ar idiomiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.