odė

Odė – tai rimuotas eilėraštis, kuris išreiškia aukštus jausmus, pagarbą ar entuziazmą (pvz., gamtos, meilės, tėvynei, didvyriams). Kilusi iš senovės Graikijos (gr. „ōdē“ – giesmė).

Pagrindinės savybės:
- Rimuota, dažnai kilni kalba.
- Gali būti skirta asmeniui, įvykiui, abstrakčiai idėjai.
- Struktūra laisva, bet tradiciškai sudėtingesnė nei paprasti eilėraščiai.

Pavyzdžiai:
1. M. K. Čiurlionio „Ode žmogui“ – garbina žmogaus kūrybingumą.
2. J. Marcinkevičiaus „Ode žmogui“ – apie žmogaus dvasią.
3. Horacijus (senovės Romos poetas) – odės džiaugsmui, meilei, filosofinėms mintims.
4. P. B. Šėlos „Ode vasarai“ – gamtos grožiui.

Trumpai: odė – rimuota kilni eilėraštinė giesmė, skirta didingiems dalykams.

• Tarptautiniai žodžiai: Odė

Įrašas
Paaiškinimas	Odė – tai rimuotas eilėraštis, kuris išreiškia aukštus jausmus, pagarbą ar entuziazmą (pvz., gamtos, meilės, tėvynei, didvyriams). Kilusi iš senovės Graikijos (gr. „ōdē“ – giesmė). Pagrindinės savybės: - Rimuota, dažnai kilni kalba. - Gali būti skirta asmeniui, įvykiui, abstrakčiai idėjai. - Struktūra laisva, bet tradiciškai sudėtingesnė nei paprasti eilėraščiai. Pavyzdžiai: 1. M. K. Čiurlionio „Ode žmogui“ – garbina žmogaus kūrybingumą. 2. J. Marcinkevičiaus „Ode žmogui“ – apie žmogaus dvasią. 3. Horacijus (senovės Romos poetas) – odės džiaugsmui, meilei, filosofinėms mintims. 4. P. B. Šėlos „Ode vasarai“ – gamtos grožiui. Trumpai: odė – rimuota kilni eilėraštinė giesmė, skirta didingiems dalykams.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.