„Obliavoti“ – tai žodis, kuriuo apibūdinamas silpnai, neaiškiai kalbantis (pvz., dėl alkoholio, senatvės, ligos ar emocinio sukrėtimo). Jis dažnai vartojamas kaip sinonimas žodžiams „murmėti“, „barbenti“, „niūniuoti“.
Pavyzdžiai:
1. Po alkoholio:
Jis atsisėdo ant suolo ir ėmė obliavoti nesuprantamus žodžius.
2. Senatvėje:
Senelė pradėjo obliavoti, užmiršusi, ką norėjo pasakyti.
3. Per nerimą:
Berniukas obliavojo atsiprašymą, bijodamas žvilgsnių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.