obertonas
Obertonas – tai natūralus aukštesnio dažnio garso komponentas, atsirandantis kartu su pagrindiniu tonu (pagrindiniu dažniu). Jis yra garso spektro dalis ir lemia tam tikro garso ar instrumento tembrą (spalvą).
Trumpai:
- Obertonai yra viršutiniai dažniai, susidarantys kartu su pagrindiniu tonu.
- Jie ne visada girdimi atskirai, bet formuoja bendrą garso įspūdį.
- Kuo turtingesnis obertonų spektras, tuo sodresnis ir įdomesnis garsas.
Pavyzdžiai:
1. Gitara – užgrojus stygą, be pagrindinio tono sklinda ir aukštesnio dažnio obertonai, suteikiantys instrumentui būdingą skambesį.
2. Žmogaus balsas – kalbėdami ar dainuodami skleidžiame obertonus, kurie lemia balso individualų atspalvį.
3. Varpas – smūgio metu girdimas ne tik pagrindinis tonas, bet ir daugelis obertonų, sudarančių kompleksinį skambėjimą.
Obertonai skiriasi nuo alikvotinių tonų, kurie yra griežtai kartotiniai pagrindiniam dažniui, o obertonai gali būti ir nekartotiniai.
- Tarptautiniai žodžiai: obertonas
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.