nuvilkinėjimas

Nuvilkinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, neryžtingą, atidėliotą veiksmą, dažnai su neigiama konotacija (linksminimąsi, vilkinimą, vėlavimą).

Pagrindinė reikšmė:
Atlikti ką nors lėtai, nerūpestingai, atidėliojant ar vilkinantis, ypač kai reikia greito sprendimo ar veiksmo.

Pavyzdžiai:
1. Su darbais:
Nereikia nuvilkinėti, reikia greičiau pradėti rašyti baigiamąjį darbą.
2. Kasdienėje kalboje:
Jis vis nuvilkinėja, kol išėjome, jau buvo vėlu.
3. Patarlėse/linksniavimuose:
Vilkinom, nuvilkinom – ir progos praleidom.

Sinonimai: atidėlioti, vilkinti, vilkti, delsoti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nuvilkinejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Nuvilkinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, neryžtingą, atidėliotą veiksmą, dažnai su neigiama konotacija (linksminimąsi, vilkinimą, vėlavimą). Pagrindinė reikšmė: Atlikti ką nors lėtai, nerūpestingai, atidėliojant ar vilkinantis, ypač kai reikia greito sprendimo ar veiksmo. Pavyzdžiai: 1. Su darbais: Nereikia nuvilkinėti, reikia greičiau pradėti rašyti baigiamąjį darbą. 2. Kasdienėje kalboje: Jis vis nuvilkinėja, kol išėjome, jau buvo vėlu. 3. Patarlėse/linksniavimuose: Vilkinom, nuvilkinom – ir progos praleidom. Sinonimai: atidėlioti, vilkinti, vilkti, delsoti.