nustapinimas
Nustapinimas – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) pabaigos eilutė arba frazė, kuri apibendrina mintį, sudaro ryšį su pradžia arba pateikia išvadą. Tai kaip „taškas“ arba stiprus akcentas kūrinio pabaigoje.
Pavyzdžiai:
1. Maironio „Pavasario balsai“ pabaiga:
„Ir niekam nieko!“ – tai nustapinimas, kuris dramatiškai užbaigia eilėraštį.
2. Lietuvių liaudies sakmėse:
„Ir aš ten buvau, medų midų gėriau...“ – tipiškas pasakojimo nustapinimas.
3. Neklasikinis pavyzdys (muzikoje):
Dainos pabaigoje kartojama frazė, pvz., „Tai tik sapnas...“, gali būti laikoma nustapinimu.
Trumpai: nustapinimas – tai įspūdinga arba logiška kūrinio pabaiga, kuri „uždeda ant viršaus“ mintį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.