skùbinimas. skubinimos. → skubinti:
1. Iš to skùbinimo užmiršau, kur įkišęs piningus. Per skùbinimą įpranta negražiai rašyt. Visi su skubinimu eisim. Skubinimos. Į jokį skubinimąsi nelinkę. Tas skubinimasis kuo veikiau atlikti jungtuves truputį įtartinas.
2. Eik tu sau su savo skubinimu.
nusiskùbinimas. → nuskubinti
1.
paskùbinimas. → paskubinti 1: Jam būtų didis paskubinimas, jeigu galėtų arklį sugauti ir juo joti. Mums nesuprantamas pasiskubinimas išmesti iš klebonijos lavoną. Marija … nuėjo ing šalis kalnuotas su pasiskubinimu miestan Judos.
priskùbinimas. → priskubinti.
suskùbinimas. → suskubinti.
skubìnis, -ė. skubus: Skubìnis laiškas. Skubìnė važta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.